Pabaigus pedagoginio bendradarbiavimo praktikai pajutau, kaip sustiprėjau pedagogo rolėje: išmokau spręsti nestandartines pedagogikos problemas, supratau, kaip tinkamai rengti pamokas ir jų planus, patobulėjau klasės suvaldymo klausimuose, radau inovatyvių galimybių, kaip pamoką padaryti modernesne, įdomesne ir įtraukiančia. Atradau naujoviškus vertinimo būdus, kuriuos taikiau keliose pamokose.  Taip pat supratau, jog mokytojo kelias nėra toks paprastas, kaip mano dauguma žmonių. Mokytojas privalo būti visada pasiruošęs sėkmingai pravesti pamoka, nežiūrint į tai, kad gali griūti įprastinis planas, turi mokėti veikti ne pagal scenarijų, o pagal situaciją. Pasitaręs su mentore supratau, kad ne iki galo perpratau kaip sėkmingai planuoti pamoką, t.y. reikia mažint pamokos užduočių apimti ir viską pateikti glausčiau, bet manau ir tikiu, jog man tai įmanoma pataisyti 😊. Matau save kaip be galo atsakingą ir inovatyvų mokytoją, kadangi dauguma mano pamokose taikomų naujų išmaniųjų technologijų yra patrauklios mokiniams, taip jie lengviau įsisavina informaciją. Mano akimis mokytojo darbas kaip „super herojaus“ darbas – jis ne visada būna įvertintas, tiek kiek priklauso.

            Vesdamas pamokas visada jaučiau pasitikėjimą savimi, lyginant su mokslo pradžia, šiuo metu jaučiuosi daug stipresnis. Dabar pamokas vesti lengviau, kadangi išsianalizavau ugdymo programas, ugdymo metodus, taisiau kontrolinius ir savarankiškus darbus, taip padėdamas savo mentorei. Dėka to, praplėčiau savo kompetencijų sąrašą. Žinoma, būna ir sunkesnių situacijų, tačiau su mokiniais randu bendrus kompromisus ir viskas atsistoja į savas vietas😊.

            Esu nusivylęs, jog praktikos metu, kone pusė jos laiko praleidau sirgdamas. Dėl ko nespėjau įgauti pakankamai patirties rengiant pamokų planus. Pamokos gaudavosi užtemptos, neteisingai paskirstydavau laiką, skiriant mokiniams per daug užduočių, teisingai neįvertindavau jų gebėjimų. Tačiau į tai žiūriu kaip į stimulą tobulėti, mokytis toliau, ieškoti sprendimo būdų kaip šią spragą ištaisyti.  

            Manau mano, kaip mokytojo stiprybės yra  punktualumas, atsakingumas, darbų atlikimas laiku, mokėjimas aiškiai dėstyti teorinę medžiagą ir gebėjimas detaliai išaiškinti neaiškius uždavinius mokiniams. Gebu su visais mokiniais atrasti kompromisą, suprantu bei išklausau juos. Pastebėjau, jog individualus priėjimas palieka ugdytinius laimingus bei suteikia motyvacijos atlikti paskirtus darbus.